3 namų sritys, kurias valdome išmaniai

Patalpų temperatūros kontrolės sistema valdo kiekvienos patalpos temperatūrą. Svetainėje galite palaikyti 22°C, o vonios kambaryje 24°C. Tuo tarpu, kai lauke atšilo, šildymo sistema vieno mygtuko paspaudimu turi užleisti estafetę vėsinimo sistemai. Šilumos siurblys automatiškai persijungia į vėsinimo režimą, bet gamina karštą vandenį, kai to reikia. Patalpos turi savo individualius nustatymus. Vonios kambarys nepersijungia į vėsinimą, o visos kitos patalpos būna pasiruošusius pasiekti nustatytą vėsinimo režime temperatūrą.  Išsamiau apie temperatūros valdymą – įrengimo kaina.

Vėdinimo sistemos tikslas yra ypatingai paprastas – palaikyti gerus oro kokybės parametrus. Kad tai galėtume padaryti, sistema turi matuoti oro temperatūrą, drėgmę ir užterštumą. Siekiant tiekti geros kokybės orą kuo ekonomiškiau, naudojame rekuperatorių – prietaisą, kuris perima šilumą iš ištraukiamo iš namo oro ir perduodą ją tiekiamam orui (šilumogrąža). Tam, kad oro kokybė būtų gera, yra būtina matuoti ištraukiamo oro CO2 užterštumą ir drėgnumą. Pagal šių parametrų reikšmes yra valdomas rekuperatoriaus veikimas. 

Be oro kokybės stebėjimo sistemos neįmanoma įvertinti, ar rekuperatorius dirba teisingu režimu, ar tiekia pakankamai šviežio oro. Galbūt name yra įrengta vėdinimo sistema, o VOCs (liet. LOJ,  ang. VOCs – Volatile organic compounds) užterštumas vis tiek viršija visas normas? Projektuojant vėdinimą įmanoma tik preliminariai įvertinti, kiek VOCs generuos baldai ar naujos parketlentės. Įprastai VOCs generavimas patalpoje mažėja po namo įrengimo kelis metus ir nusistovi tam tikroje riboje. Mes taip pat turime stebėti CO2 ir pagal situaciją koreguoti rekuperatoriaus darbo intensyvumą.

Vandentiekio sistema namuose yra ta, kuri turi didžiausią potencialą pridaryti bėdų. Jei bus neužsuktas čiaupas ar užstrigęs tualeto bakelio nuleidimas, vanduo gali tekėti ilgą laiką nesustodamas. Dar sunkiau prižiūrėti laistymo sistemos vandens nutekėjimąSiekiant išvengti namo apliejimo ar nereikalingo vandens švaistymo, yra naudojami išmanūs vandens suvartojimo stebėjimo ir automatinio vandens tiekimo uždarymo prietaisai. 

Mūsų darbo stilius – tarpusavyje suderinti šildymo, vėsinimo, vėdinimo sprendimai ir komponentai. Šildymo, vėdinimo, vėsimo ir vandentiekio išmanus valdymas teikia apčiuopiamą naudą. Naudojant išmanius sprendimus galima sutaupyti eksploatacijoje ir turėti maksimalų mikroklimato komfortą.

Stebėjimas

Specialūs temperatūros, drėgmės ir oro taršos davikliai surenka informaciją apie individualaus namo inžinerinių sistemų veikimą. 

Analizė

Mokant suprasti duomenis, galima identifikuoti netinkamai veikiančias sistemas. Sukaupti duomenys yra analizuojami.

Kontrolė

Įjungti šildymą/vėsinimą neužtenka. Kad šios sistemos veiktų efektyviai, naudojama automatizuota kontrolės sistema.

Šildymo, vėsinimo, vėdinimo, vandentiekio išmanus valdymas – ar efektyvu?

“Smart Home” – išmanūs namai skamba šiuolaikiškai ir traukia žmonių dėmesį. Tačiau tokių sistemų galybės kelia daug klausimų. Galima įdiegti daug išmanių technologijų, bet realybė tokia, kad namai išmaniais taps tik tuomet, kai visos inžinerinės sistemos bus bendrai suprojektuotos ir tinkamai suderintos.

Jei šildymo sistemos veikimas nebus suderintas su patalpos vėsinimo sistema, gero mikroklimato ir mažų eksploatacijos kaštų neverta tikėtis. Visos šildymo ir vėsinimo sistemos turi savo širdį. Nesvarbu, ar tai šilumos siurblys, ar dujinis katilas, jo veikimas turi koreliuoti automatiniu būdu su šildymo ir vėsinimo sistemos veikimu.