Project Description

Nedideliame 120 m² name Kalnėnuose įrengėme visas inžinerines sistemas. Taip pat buvome atsakingi už projektavimo darbus. Atlikus šildymo ir vėsinimo poreikių skaičiavimus, svarstėme kaip šildyti ir vėsinti namą. Šis namas atitinka A energetinę klasę, todėl šildymo poreikis yra mažas. Didžiausia reikalinga šildymo galia yra 4 kW, o karščiausiomis vasaros dienomis prireiks 3,5 kW vėsos.

Įvertinome dujinio katilo įrengimo privalumus ir trūkumus

Šalia namo eina dujų trasa, todėl buvo svarstyta šildymui įrengti dujiną katilą, o komfortui palaikyti vasaros metu – kondicionierių. Iš pirmo žvilgsnio toks planas atrodo pats racionaliausias: juk dujų trasa yra šalia, jas pajungti kainuos nedaug. Vis dėlto buvo paskaičiuota, kad dujų privedimas kainuos 1000 Eur, o dar sąmatą augins dujiniam katilui reikalingo kamino įrengimas. Pačioje katilinėje reikės įrengti langą, nors tai nebuvo planuota, ir priešgaisrines duris. Taip pat dujinė katilinė turi turėti natūralų vėdinimo kanalą, kitaip sakant, skylę sienoje ar stoge, kas šiais A+ energetinės klasės laikais skamba keistai. Dujinį katilą galima naudoti kartu su grindiniu šildymu, todėl sistema bus efektyvi ir komfortiška. Bet jos įrengimo trūkumai išlieka.  

Apskaičiavome vėsinimo poreikį

Namo kondicionavimo poreikis yra santykinai mažas. Didžioji dalis pietinių langų yra šešėliuoti. Rytinėje pusėje langų visai nėra, o vakarinėje pusėje esantis langas tėra 2 m² dydžio. Kadangi namas pastatytas pagal šiuolaikinius energetinius standartus, jis prišyla greitai ir šiluma viduje išlieka ilgai. Taip pat vidiniai šilumos pritekėjimai nuo buitinių prietaisų ir žmonių A klasės namuose daro didelę įtaką vėsos poreikiui. Mūsų vėsinimo poreikio skaičiavimai parodė, kad reikia vėsinti kiekvieną kambarį, nors reikalinga galia yra labai maža. Name yra 3 miegamieji ir svetainė sujungta su virtuve, todėl yra reikalingi 4 vidiniai kondicionieriaus blokai. Investicija į tokią kondicionavimo sistemą yra apie 5000 Eur. Kondicionierių teigiamų savybių sąrašas yra labai trumpas, bet neigiamų ilgas: triukšmas, nuolatinis putimas, vidiniame bloke besikaupiančios bakterijos, peršalimo ligos ir didelės sąskaitos už elektrą.

Parinkta sistema: oras – vanduo šilumos siurblys, šildymas ir vėsinimas grindimis

Vidutinis vėsinimo poreikis vienam kvadratiniam metrui yra 30 W. Tai yra tokia galia, kokią galima pasiekti naudojant grindis, t.y. į grindinio šildymo sistemą vasarą paleidžiant tekėti šaltą vandenį. Šaltą vandenį grindų vėsinimui gali gaminti oras – vanduo šilumos siurblys. Tokio tipo šilumos siurblio metinė šildymo energijos kaina, kai oras – vanduo šilumos siurblys yra įdiegtas šiltame name su grindiniu šildymu, yra artima dujinio katilo. Įrengti šilumos siurblį kainuoja tiek pat, kiek kondicionierius, tačiau nebereikia dujinio katilo, dujų įvedimo, kamino, katilinės vėdinimo kanalo ir lango katilinėje. Oras – vanduo šilumos siurblys kartu su grindinio šildymo ir vėsinimo sistema yra atsiperkantis sprendimas tiek pirminės investicijos, tiek eksploatavimo kaštų požiūriu.

Įdiegėme Uponor temperatūros kontrolės sistemą

Šiame name įrengėme Uponor grindinio šildymo ir vėsinimo sistemą su PE-Xa vamzdžiais, plastikiniais kolektoriais. Namui buvo parinktas oras – vanduo šilumos siurblys, kuris kartu su karšto vandens boileriu katilinėje užima mažiau nei vieną kvadratinį metrą grindų ploto.  

Šią mažą ir paprastą sistemą galima valdyti Uponor kontrolės sistema. Kiekvienoje patalpoje sumontuotas temperatūros daviklis. Visi pagrindiniai valdymo veiksmai yra atliekami telefonu ar planšete. Taip pat nuolatos telefone galima matyti, kokia temperatūra yra kiekvienoje patalpoje ir ją pakeisti.